- bepienis
- bepiẽnis, -ė adj. (2) 1. Šts kuris neturi pieno: Nusipirko tokią bepiẽnę [karvę], iš kur turės pieno! Lp. Bepiẽnei moteriai sunku vaikai auginti Prng. 2. be pienių (apie žuvį): Bepiẽnė žuvis Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.